Who are the baptists?

Kas tokie yra baptistai?

Baptistai – krikščioniška tikinčiųjų grupė, kurios pavadinimas kilo nuo graikiško veiksmažodžio “βαπτίζω” – krikštyti, panardinti, padaryti švariu. Savo pavadinimą jie gavo dėl to, kad pripažįsta tik tikinčiųjų, ir tuo pačiu suaugusiųjų, krikštą. Paprastai žmonės tik tiek ir težino, kad baptistai krikštija suaugusius.

Didžiausias baptistų autoritetas – tai Šventasis Raštas. Juo jie vadovaujasi ne tik tikėjimo klausimuose, bet ir kasdieniame gyvenime.

Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui,“ – 2 Tim.3,16-17

Baptistai neturi savo ypatingų dogmų, savo mokymą jie remia Šventojo Rašto tiesomis. Pasaulinė baptistų bendruomenė nėra centralizuotai valdoma, kiekviena bendruomenė tvarkosi atskirai ir savarankiškai. Tačiau bendruomenės gali jungtis į sąjungas ir aljansus. Baptistų pozicija tokia, jog valdžia neturėtų kištis į tikėjimo reikalus, o savo ruožtu bažnyčia neturėtų dalyvauti politikoje.

Baptistų ištakos

Baptistų atsiradimas nėra surištas su vienu asmeniu. Istorijoje yra žinoma, kad jų bendruomenės veikė jau tamsiųjų viduramžių laikais. Jie pasireiškė panašiai kaip valdiečiai ir Bohemijos broliai. Dažnai įvairios jų atmainos veikė viena šalia kitos ir buvo žinomos kaip: anabaptistai, katabaptistai, baptistai. Jiems visiems tikėjimo pagrindu buvo ir yra – Šventasis Raštas. Žinoma, šimtmečių bėgyje, kai kuriose vietovėse pasireiškė ir skirtumų. Gyvybę laikydami viena svarbiausių vertybių, kai kurių vietovių baptistai atsisakė imti ginklus, kariauti, pasisakė prieš mirties bausmę, kituose gi regionuose tame nematė nieko neigiamo.

Pasitaikydavo, kad baptistai, sekdami pirmųjų mokinių pavyzdžiu, gyveno kartu kaip didelė šeima ir turėjo bendrą turtą. Baptizmas atsirado kaip atsakas į magisterinę reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Amerikoje, vėliau ir kontinentinėje Europoje, o nuo 1841 m. ir Klaipėdos krašte, tapo radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Olandijoje ir kitur, nešėjais.

Dėl savo įsitikinimo dėl suaugusiųjų krikšto ir atsiskirimo nuo valdžios, baptistai buvo persekiojami. Bėgdami nuo persekiojimų, daugelis tikinčiųjų persikėlė į Amerikos žemyną. Vėliau dalyvavo kurdami Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent ten baptistų bažnyčių iniciatyva buvo pradėta atskirti bažnyčią nuo valstybės.

Baptistai mūsų laikais

Šiuo metu baptistų bažnyčioms priklauso daugiau kaip 100 milijonų pakrikštytų narių visose pasaulio šalyse. Daug baptistų yra susitelkę Anglijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš baptistų bene žinomiausi yra: amerikiečiai Džimis Karteris (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius Martynas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – vienas garsiausių visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Birmoje XVIII a. bei kiti.

Lietuvoje baptistai plačiau žinomi jau nuo XIXa. vidurio. Ši Kauno bendruomenė pradėjo savo veiklą 1876 metais.

Dalis Lietuvos baptistų bažnyčių yra susivienijusios į Lietuvos Evangelikų Baptistų bendruomenių Sąjungą (LEBBS), kitos bendradarbiauja necentralizuotai.

2001 m. liepos 12 d. LEBBS buvo pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi (Seimo nutarimas Nr. IX-464).

*                    *                    *

Jėzus sako: „…ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ – Mt. 16,18

Baptistai krikštija

Baptistų krikštas

Į viršų