Biblija. Daugiau apie šią knygą.

Senasis Testamentas pasakoja apie tautą.
Naujasis Testamentas pasakoja apie žmogų.
Tauta buvo išrinkta ir auklėta Dievo, kad apreikštų pasauliui Žmogų.

Trys pagrindinės Senojo Testamento mintys

1. Dievo pažadas Abraomui:
Kad jo palikuonyse bus palaimintos visos tautos. Dievas išsirinko žydų tautą tam tikram tikslui – kad padarytų ją mesijine tauta pasaulyje; tauta, per kuria išsilies didi palaima ant kitų tautų.

2. Dievo sutartis su žydų tauta:
Kad jeigu jie ištikimai tarnaus Jam, tai Jis palaimins juos, kaip tautą, o jeigu jie atsitrauks nuo Jo ir pradės tarnauti stabams, Dievas sunaikins juos, kaip tautą.
Visos tautos garbino stabus. Jie turėjo skirtingų dievų: dangaus, žemės, sausumos, jūros, miestų, kalnų, slėnių, visokie dievų ir deivių, ir net dievų šeimas.
Senajame Testamente aprašytos Dievo amžių pastangos, kad stabmeldiškajame pasaulyje būtų atgaivintas pažinimas vieno dievo per tautą, garbinančią Vienintelį Dievą.

3. Dievo pažadai Dovydui:
Kad jo giminė karaliaus Dievo tautai per amžius. Kai Dievo tauta pagausėjo, Dievas išrinko vieną šeimyną tautoje, Dovydo šeimyną, ir pradėjo per šią šeimyną vykdyti savo pažadus. Jis žadėjo, kad iš šios šeimynos kils didis Karalius, Kuris gyvens per amžius ir įsteigs amžiną pasaulinę karalystę.

Trys Senojo Testamento minties vystymosi laiptai:
1. Žydų tauta buvo išrinkta Dievo, kad per ją palaiminimą gautų visos tautos. Ji tapo mesijine tauta.
2. Žydų tautoje, per Dovydo mesijinę gimine, bus palaimintas visas pasaulis.
3. Palaiminimas visam pasauliui ateis per didį Karalių, Kuris gims Dovydo šeimoje. Jis bus Mesijas.

Todėl:
Išrinkdamas žydų tautą, Dievas turėjo savo galutinį tikslą tame, kad per ją pasauliui dovanotų Kristų. Dėl to, pagoniškame pasaulyje, prieš Kristaus atėjimą, Dievo neatidėliotinu tikslu buvo apreikšti pasauliui Vienintelį, Tikrą, Gyvąjį Dievą.

Taip pat skaitykite:

Į viršų