Свидетельство Тараса

Sunku nustatyti laiką, kai aš pradėjau suprasti, kas yra Dievas, kai pirmą kartą pajutau Jį, išgirdau Jo kvietimą. Tiesiog Jo veikimą jutau visą savo gyvenimą.

Kai dabar žvelgiu į savo praeitį, atrodo, kad gimiau jau būdamas Dievo namuose. Augau apsuptas Jo malonės ir meilės, gyvenau labai, labai arti Jo ir tuo pačiu taip toli… Visas mano gyvenimas buvo susijęs su Dievu.

Mano tėtis buvo bažnyčios pastorius, mama taip pat tikinti. Nuo pat mažens galėjau matyti, ką jiems reiškia Dievas. Mane jie auklėjo taip pat krikščionybės dvasioje. Kai buvau dar visai mažas vaikas, aš jau puikiai žinojau, kas yra Dievas, žinojau, kad Biblija — Jo Žodis, malda — būdas bendrauti su Juo. Aš mokėjau melstis, skaičiau Šventajį Raštą, ir, rodos, man nieko netrūko. Dievas man buvo kaip kažkoks savaime suprantamas dalykas.

Mačiau, kad žmonės ateina į bažnyčią, atgailauja, krikštijasi, tačiau man viso šito nereikėjo. Tuomet man atrodė, kad esu pavyzdingas krikščionis, ir man nieko ypatingo nereikia. Mintis apie tai, jog miręs pateksiu į pragarą, net nešovė man į galvą, nes tai būtų buvęs tikrų tikriausias absurdas. Ėjo metai, aš buvau visiškai patenkintas savo gyvenimu, kol…

Kartą teko apsilankyti vienoje man nepažįstamoje bažnyčioje. Kadangi čia buvau pirmą kartą, viskas buvo labai įdomu. Aš įdėmiai klausiausi pamokslo ir net negalvojau apie tai, kad ši diena gali nulemti visą mano busimąjį gyvenimą.

Klausydamas pamokslo supratau, jog toks mano tikėjimas Dievu, koks tuomet buvo, visai nieko nevertas. Suvokiau, kad esu mirtinai įklimpęs nuodėmėse, ir turėčiau pražūti. Tačiau pamačiau ir tai, jog Gerasis Dievas paaukojo žmonijai savo vienintelį Sūnų — Jėzų. Ir dabar tik Jo šventas kraujas gali išgelbėti mane nuo amžinos mirties.

Tądien aš pasirinkau teisingą kelią. Aš atidaviau Jėzui Kristui visą save kartu su visom nuodėmėm. Ir Jis priėmė mane, apvalė, padarydamas «baltesnį už sniegą». 0, šlovė Tau, Viešpatie, kad būdamas tobulas ir šventas pažvelgei į savo nusidėjusius kūrinius!

Po trijų metų aš sudariau Sandorą su Dievu, pažadėdamas tarnauti Jam per amžius, ir prisijungiau prie Kristaus Bažnyčios. 0 Viešpats, savo ruoštu, dovanojo man Globėją -Šventąją Dvasią ir daugybę palaiminimo pažadų.

Šiuo metu aš tarnauju Dievui bažnyčios jaunimo grupėje. Kartu su broliais ir seserimis stengiuosi vis labiau pažinti Viešpatį ir pamatyti Jo valią mano gyvenimui.

Tebūna Jam amžina šlovė! Amen.

Tarasas
2004 03 12