\u017demiau yra surinkti keli\u0173 autori\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ki eil\u0117ra\u0161\u010diai. Nor\u0117dami skaityti krik\u0161\u010dioni\u0161kus eil\u0117ra\u0161\u010dius vaikams, pereikite \u012f Vaiki\u0161k\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 puslap\u012f<\/a>.<\/p>\n\n\n\n <\/a>J\u0117zus<\/strong> Autoriaus pratarm\u0117:<\/strong> J\u0117zus \u2013 Tas vardas \u017einomas vis\u0173, <\/a>Malda<\/strong> Maldoj palenksiu a\u0161 kelius <\/a>J\u0117zaus Kristaus Evangelija<\/strong> J\u0117zus buvo nukry\u017eiuotas \u2013 k\u0105 rei\u0161kia tai? <\/a>Tas, kuris jumyse prad\u0117jo ger\u0105 darb\u0105…<\/strong> Kas esam \u017emon\u0117s mes? <\/a>Visokios paguodos Dievas<\/strong> Teb\u016bna palaimintas Dievas, m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus T\u0117vas, gailestingumo T\u0117vas ir visokios paguodos Dievas, kuris guod\u017eia mus kiekviename m\u016bs\u0173 sielvarte…<\/em> Kai sielvartas i\u0161tiks mane <\/a>Nauja prad\u017eia<\/strong> Autoriaus pratarm\u0117:<\/strong><\/p>\n\n\n\n Da\u017enai \u017emogus, gyvenantis \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, nesusim\u0105sto kokia jo paskirtis \u017eem\u0117je ir koks gyvenimo tikslas, kol gyvenime neatsiranda tam tikr\u0173 aplinkybi\u0173 ar sunkum\u0173. \u017dmon\u0117s siekia tam tikr\u0173 laikin\u0173 svajoni\u0173 ir tiksl\u0173, kurie turi suteikti jiems laim\u0119. Ta\u010diau pasiekus tiksl\u0105, ta laim\u0117 da\u017enai b\u016bna labai trumpalaik\u0117, o jei to siekei vis\u0105 gyvenim\u0105, tada ateina didelis nusivylimas, nes visa tai, d\u0117l ko gyvenai, tampa beprasmi\u0161ka. Tuomet \u017emogus pradeda ie\u0161koti, kur t\u0105 tikroji laim\u0117 ir gyvenimo prasm\u0117. Ir tik atsigr\u0119\u017e\u0119s \u012f savo K\u016br\u0117j\u0105, — \u012f Krist\u0173, \u017emogus atgauna pirmyk\u0161t\u0119 laisv\u0119, nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105, ramyb\u0119, d\u017eiaugsm\u0105, gyvenimo prasm\u0119, nauj\u0105 tiksl\u0105 ir taip ilgai ie\u0161kot\u0105 laim\u0119!<\/p>\n<\/blockquote>\n\n\n\n Kalnai, upeliai, uolos, i\u0161d\u017ei\u016bvusi dirva, <\/a>A\u0161 buvau, esu ir b\u016bsiu<\/strong> A\u0161 buvau, esu ir b\u016bsiu, <\/a>Dievas atsiunt\u0117 mane \u012f \u017eem\u0119<\/strong> Dievas atsiunt\u0117 mane \u012f \u017eem\u0119, <\/a>Dieve, koks gra\u017eus dangus<\/strong> Dieve, koks gra\u017eus dangus, <\/a>Juozapas<\/strong> Autoriaus pratarm\u0117:<\/strong><\/p>\n\n\n\n Cafnat Paneahas \u2013 egiptie\u010di\u0173 suteiktas vardas Jok\u016bbo s\u016bnui Juozapui, jam tapus Egipto valdovu. Eil\u0117ra\u0161tyje perpasakojamas Biblijoje u\u017era\u0161ytas Juozapo gyvenimas. Bandomos perduoti galimos Juozapo mintys ir jausmai. Juk jis buvo toks pats \u017emogus kaip ir mes, su savo svajon\u0117mis, baim\u0117mis, norais, jausmais ir tikslais. I
\n\n\n\n\n
(Vitalijus)<\/p>\n\n\n\n\n
Anks\u010diau ar v\u0117liau kiekvienas \u017emogus pradeda ie\u0161koti gyvenimo prasm\u0117s ir savo egzistavimo tikslo. Matydamas, kaip nuostabiai sukurtas \u0161is pasaulis, \u017emogus suvokia, kad yra ka\u017ekoks K\u016br\u0117jas, ta\u010diau kaip J\u012f rasti, ir kaip J\u012f pa\u017einti. B\u016btent J\u0117zus buvo ta asmenyb\u0117, kuri atskleid\u0117 Dievo esyb\u0119, Jo vali\u0105, Jo charakter\u012f ir Jo didel\u0119 meil\u0119 \u017emonijai, atskleid\u0117 Diev\u0105 tok\u012f, koks Jis yra. Jis tapo Keliu, kuriuo kiekvienas \u017emogus gali ateiti pas T\u0117v\u0105.
Apa\u0161talas Lukas apie J\u0117z\u0173 ra\u0161o, kad: \u201en\u0117ra niekame kitame i\u0161gelb\u0117jimo, nes neduota \u017emon\u0117ms po dangumi kito vardo, kuriuo gal\u0117tume b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti.\u201c Apa\u0161tal\u0173 darbai 4:12<\/a>.<\/strong>
J\u0117zus \u2013 tai vardas, kuriame slypi visi atsakymai \u012f \u017emogaus klausimus, kelias \u012f taip ie\u0161kom\u0105 \u017emoni\u0173 laim\u0119, ramyb\u0119, u\u017etikrintum\u0105 ateinan\u010dia diena ir vidin\u0119 laisv\u0119. \u017dmogus nusid\u0117jo ir atitolo nuo Dievo, bet per J\u0117zaus auk\u0105 ir Jo vard\u0105, mes v\u0117l galime tapti laisvi nuo nuod\u0117mi\u0173 ir priart\u0117ti prie Dievo.
J\u0117zus sako: \u201eA\u0161 esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas T\u0117v\u0105 kitaip, kaip tik per mane.\u201c Jono 14:6<\/a><\/strong>
\u0160io eil\u0117ra\u0161\u010dio mintis gim\u0117 man esant musulmoni\u0161koje aplinkoje, b\u016bnant Kazachstane. M\u016bs\u0173 \u0161alyje n\u0117ra \u017emogaus, kuris neb\u016bt\u0173 gird\u0117j\u0119s J\u0117zaus vardo, nors daugelis apie J\u012f ir nesusim\u0105sto. Tuo tarpu musulmoni\u0161kose \u0161alyse yra didelis palaiminimas i\u0161girsti \u0161\u012f vard\u0105, o dar didesnis stebuklas — J\u012f pa\u017einti.<\/p>\n<\/blockquote>\n\n\n\n
J\u0117zus \u2013 Sukyla begal\u0117 min\u010di\u0173.
J\u0117zus \u2013 Ir v\u0117l tu vard\u0105 \u0161\u012f tari.
J\u0117zau — Ar tu tikrai mane girdi?
Kaip a\u0161 pa\u017eint Tave galiu?
Ar a\u0161 i\u0161viso Tau r\u016bpiu?
O kaip gi mano praeitis?
Ar vertas a\u0161 pakelt akis?
Ar kry\u017eius buvo u\u017e mane?
Kod\u0117l kab\u0117jai tam kalne?
Ar, ten, atsakymai visi?
Ka\u017ekaip ramiau mano \u0161irdy…
J\u0117zus \u2013 Tiesa, gyvenimo kely,
Tu u\u017ebraukei kas praeity.
Paskersta meil\u0117 tobula,
Brangiausia Dievo dovana.
J\u0117zus \u2013 Ramyb\u0117, d\u017eiaugsmas ir prasm\u0117.
Didi galia \u0161iame varde.
Auk\u0161ta, saugi, tvirta pilis,
Kur prasid\u0117jo ateitis.
J\u0117zus \u2013 Tas vardas \u017einomas vis\u0173.
J\u0117zus \u2013 Jame atsakymai \u017emoni\u0173.
J\u0117zus \u2013 Ir v\u0117l a\u0161 vard\u0105 \u0161\u012f tariu.
J\u0117zau \u2013 Dabar \u0161irdy Tave turiu.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Jurij \u010ci\u017eevskij)<\/p>\n\n\n\n
Ir tarsiu Vie\u0161pa\u010diui \u017eod\u017eius,
Kurie pripildo mano \u0161ird\u012f,
Ir a\u0161 tikiu, kad Vie\u0161pats girdi.
A\u0161 \u2013 silpnas, kvailas ir niekingas,
Jis \u2013 i\u0161mintingas ir galingas.
Be Jo juk nieko negaliu…
\u012e J\u0117z\u0173 \u017evilgsn\u012f vis kreipiu.
O, Vie\u0161patie, pa\u017evelk \u012f savo tarn\u0105
Ir i\u0161klausyki mano mald\u0105!
Juk Tu matai, kad man sunku \u2013
Tau pakl\u016bstu, ta\u010diau ken\u010diu…
Matyti leiski Tavo \u0161lov\u0119!
Ateik, parodyki malon\u0119!
Galingai veik, teisingai teisk
Ir situacij\u0105 pakeisk!
Ir \u0161tai ramyb\u0117s \u0161velnume
Ateina Vie\u0161paties Dvasia…
Per a\u0161aras ir sielos skausm\u0105
Kitas mintis \u0161irdis apsvarsto.
O, Kristau! Tu buvai at\u0117j\u0119s,
U\u017e mano nuod\u0117mes kent\u0117j\u0119s.
Nevertas a\u0161 tokios aukos…
Tu \u0161ventas Dievas! Kas a\u0161 toks?!
Atleiski man\u0105j\u0105 silpnyb\u0119 \u2013
Aukoj Tavoj matau galyb\u0119!
D\u0117koju Tau, kad vard\u0105 mano
Tu \u012fra\u0161ei \u012f Knyg\u0105 savo!
Kad nuod\u0117m\u0117s vergijos jungas
Tavim palau\u017etas! Tu gali\u016bnas!
Per J\u0117z\u0173 laisvas a\u0161 tapau!
Tau Vie\u0161patie tepriklausau!
Ir Kristaus gelbstinti auka
\u0160tai tampa man tokia tikra.
Ir, \u0161lovindama savo Diev\u0105,
Ramyb\u0119 randa mano siela.
Visas kan\u010dias a\u0161 pamir\u0161tu,
Nes skausmas pakeistas d\u017eiaugsmu.
Rankas nuleid\u017eiu a\u0161 ramiai,
Nu\u0161luostau a\u0161aras l\u0117tai.
Ant koj\u0173 dr\u0105siai atsistoj\u0119s
Toliau a\u0161 eiti pasiruo\u0161\u0119s!
\u0160ituo siauru, \u0161ventu keliu,
Nes J\u0117zaus meil\u0119 a\u0161 jau\u010diu!<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Jurij \u010ci\u017eevskij)<\/p>\n\n\n\n
Prie kry\u017eiaus m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s J\u012f prikal\u0117 tvirtai.
Argi ne mes visi verti Dievo r\u016bstyb\u0117s?
Bet vietoj m\u016bs\u0173 Kristus buvo j\u0105 patyr\u0119s.
J\u012f T\u0117vas meil\u0117s vedamas, per skausm\u0105 paaukojo,
U\u017e m\u016bs\u0173 \u0161lyk\u0161\u010dias nuod\u0117mes sutrypdamas po kojom.
Ir Kristus pats myl\u0117damas, link kry\u017eiaus dr\u0105siai trauk\u0117
Nor\u0117damas i\u0161gerti \u0161ventos r\u016bstyb\u0117s taur\u0119.
Teisus Jo kraujas ta\u0161k\u0117si, kai vinys k\u016bn\u0105 v\u0117r\u0117
O i\u0161 burnos skamb\u0117jo: \u201eAtleisk jiems T\u0117ve!\u201c
Ir dvasi\u0105 atiduodamas, \u012f dangus akis k\u0117l\u0117,
Jis tar\u0117: \u201eAtlikta!\u201c. Jis taur\u0119 t\u0105 i\u0161g\u0117r\u0117!
Ar galima \u0161iai \u017einiai dar likti abejingam?
Kiek galima dar b\u016bti be galo nuod\u0117mingam?
Kiek galima kry\u017eiuoti prie kry\u017eiaus J\u0117z\u0173 Krist\u0173,
Paniekinus Jo auk\u0105? O ne, a\u0161 to nedr\u012fstu.
Parklupkime kartu ant keli\u0173 mielas drauge,
Ir dr\u0105siai atgailaukime! Tave Jis irgi \u0161aukia.
Juk Kristus prisik\u0117l\u0119s ir u\u017etaria prie\u0161 T\u0117v\u0105
Kiekvien\u0105 varg\u0161\u0105 \u017emog\u0173, kurs paveda Jam siel\u0105.
Neliki abejingas, \u0161iai Jo malon\u0117s aukai.
Tik\u0117jimu priimki! Nuo\u0161ird\u017eiai atgailauki!
Ir \u0161tai gird\u017eiu kaip soste S\u0117din\u010diam, S\u016bnus l\u016bpas atv\u0117r\u0117:
\u201eJuk viskas buvo atlikta, atleiski T\u0117ve\u201c.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Jurij \u010ci\u017eevskij)<\/p>\n\n\n\n
Tokia ydinga, menkavert\u0117 med\u017eiaga.
Ir esame nebent verti, kad mus ka\u017ekas \u012fmest\u0173
\u012e krosn\u012f degan\u010di\u0105, kur am\u017eina ugnis neg\u0119sta.
Ta\u010diau dangaus ir \u017eem\u0117s Vie\u0161pats mus pamilo.
Jis atsiunt\u0117 \u012f \u017eem\u0119 savo S\u016bn\u0173, kuris prabilo:
\u201eA\u0161 at\u0117jau, kad gydy\u010diau, kad duo\u010diau jums gyvyb\u0119!\u201c
Bet J\u012f prie kry\u017eiaus prikal\u0117m \u2013 paniekin\u0119 didyb\u0119.
O J\u0117zus krauj\u0105 liejo, kad kain\u0105 sumok\u0117t\u0173.
Atmesti \u0161ios aukos, tikrai mums nereik\u0117t\u0173.
Tai dar\u0117, kad sutaikint\u0173 su am\u017einu K\u016br\u0117ju.
Paveskime Jam sielas, kaip Vie\u0161pa\u010diui ir T\u0117vui.
Nuo\u0161ird\u017eiai nusi\u017eemin\u0119, \u0161irdingai atgailav\u0119
Tik\u0117jimu Jo \u0161aukim\u0117s, save Jam atidav\u0119.
Tuomet d\u017eiaugsmu spind\u0117damas priims mus kaip vaikus,
\u0160lov\u0117s Karalius, Gelb\u0117tojas, mus perkeisti gabus.
Su \u0161ia bever\u010dia med\u017eiaga, kuri nieko verta
Prad\u0117s Jis dirbti nuo\u0161ird\u017eiai sukurdamas ka\u017ek\u0105.
Ka\u017ekok\u012f nauj\u0105 k\u016brin\u012f, kuris per am\u017eius \u0161vies,
Ir Jo nuostab\u0173 S\u016bn\u0173 \u2013 Krist\u0173 atspind\u0117s.
\u0160is darbas n\u0117ra paprastas… Kaip Kristus kas yra?
Bet Dievas yra i\u0161tikimas \u2013 pabaigs Jis darb\u0105 t\u0105.
Jo \u012frankiai ir metodai, per kry\u017eiaus keli\u0105 ves
Ir niekada pusiaukely mus T\u0117vas nepames.
\u0160ventosios Dvasios pildomi, mes eisime pirmyn
Murm\u0117jim\u0105 atmesdami vis \u017evelgsime tolyn.
Nes kan\u010dios m\u016bs\u0173 laikinos, kurios \u0161lifuoja mus
\u012e am\u017einyb\u0119 \u017ei\u016brint nevertos nieko bus.
Ten Krist\u0173 atvaizduosime, Jo b\u016bsim \u0161lov\u0117je.
D\u0117kosime, kad turime Jo Dvasi\u0105 savyje.
Kad mus, prie\u0161 am\u017eius i\u0161rinktus, nors nesame verti
Su meile, kantriai keit\u0117 ramyb\u0117s apsupty.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Jurij \u010ci\u017eevskij)<\/p>\n\n\n\n
2 Korintie\u010diams 1:3-4a<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n
Ateisiu a\u0161 pas savo Diev\u0105.
Paguod\u0105 rasiu tik Jame.
Tenuramina mano siel\u0105.
Pasaulis si\u016blo malonumus…
Jie nepad\u0117s \u012fveikt sunkum\u0173.
Ir nuod\u0117m\u0117 pagimdo mirt\u012f!
Nenoriu to daugiau patirti.
Juk sielvarto tokio n\u0117ra,
Kuriam paguost Tu negali.
Ateinu, Dieve, pas Tave.
Noriu ils\u0117tis a\u0161 Tavy.
Visokios Tu paguodos Dievas
Ir nuostabus gailestingumo T\u0117vas.
Ramyb\u0119 Tavyje randu.
Priimti \u0161lov\u0119 vertas Tu.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Vitalijus)<\/p>\n\n\n\n\n
Atrodo, kad aplinkui — vien gaubiasi tamsa.
Saulei glostant mano veid\u0105,-
\u0160irdyje smarki audra,
\u017dem\u0117 d\u017ei\u016bsta ie\u0161kant gerti,
A\u0161aromis u\u017epilta.
Pakil\u010diau \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 kaln\u0105,
Bet per sunki man \u0161i na\u0161ta.
Gerkl\u0117 kimsta i\u0161 to \u0161auksmo,
O burna nepraverta.
B\u0117g\u010diau \u012f pasaulio kra\u0161t\u0105,
Bet ir \u010dia akla vieta.
Nors laim\u0117\u010diau \u0161\u012f pasaul\u012f-
Siela degt\u0173 pragare.
Ar tokia \u017emogaus alga?
Pasiekus tiksl\u0105 \u2013 d\u017eiaugtis tu\u0161tuma?
Koki\u0105 kain\u0105 man atne\u0161ti,
Kad laisv\u0117 tapt\u0173 tobula?
Matau, kaip siela sk\u0119sta kan\u010dioje.
I\u0161band\u0119s visk\u0105 savyje,
Bej\u0117gis, silpnas, i\u0161mestas krante,
Ant keli\u0173, kni\u016bbs\u010dias ateinu pas Tave,
O Tavyje — i\u0161au\u0161 nauja diena!
Kai po ni\u016brios dienos pakyla saul\u0117,
Ir g\u0117l\u0117s \u017eydi laistomos rasos,
Kai viskas spindi turint vilt\u012f,
O \u0161irdyje nauja prad\u017eia, — staiga,-
I\u0161kyla noras prad\u0117ti garbinti Tave.
\u0160tai ta akimirka laukta,
Kai vid\u0173 apima tyla.
\u0160lov\u0117 Tava auk\u0161\u010diau u\u017e dang\u0173,
Ramyb\u0117 dvelkia — lyg v\u0117jas,
Ne\u0161amas bang\u0173.
O l\u016bpos nejau\u010dia, kaip taria
D\u017eiaugsming\u0105 giesm\u0119 angel\u0173:
\u201eAtpirktas a\u0161 brangiu krauju\u201c.
Vienintelis esi — K\u016br\u0117jas,
Atskyr\u0119s j\u016br\u0105 nuod\u0117mi\u0173 man\u0173.
Tavy a\u0161 kar\u017eygys galingas,
O be tav\u0119s \u2013 na\u0161laitis, paliktas t\u0117v\u0173.
\u0160lov\u0117 Tava- ji lenkia laik\u0105,
Darbai — nelieka nebaigti.
Tu \u017dodis, i\u0161tartas tik kart\u0105,
Versm\u0117 \u2013 i\u0161try\u0161kusi many.
Tavasis kraujas \u2013 mano plaustas,
Mirtis Tava \u2013 tai i\u0161pirka \u0161venta,
Prisik\u0117limas — ne\u0161a vilt\u012f,
Kad pasitiksi danguje.
Prikeltas a\u0161 naujai gyvybei,
I\u0161garsint Tavo vard\u0105 taip auk\u0161tai,
Kad tarp \u017emoni\u0173 Tavo didybei,
Neb\u016bt\u0173 galo am\u017einai!
Pad\u0117k man kry\u017ei\u0173 prisiminti,
T\u0105 kain\u0105, sumok\u0117t\u0105 u\u017e mane.
Ir ta \u0161viesa, kuri Tave atspindi,
Te neu\u017eg\u0119sta manyje!<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Viktorija Gudaityt\u0117)<\/p>\n\n\n\n
Nors ir daug pus v\u0117jas g\u016bsi\u0173,
Nors ir k\u016bne nebeb\u016bsiu
Niekad niekur neprapulsiu,
Nes suk\u016br\u0117 mane Dievas,
K\u016brinys esu Jo mielas,
Dievas saugoja mane,
A\u010di\u016b jam, Aleliuja!<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Viktorija Gudaityt\u0117)<\/p>\n\n\n\n
Kad supras\u010diau \u010dia buvimo esm\u0119,
Kad palies\u010diau \u017eem\u0117s grumstelius
Ir kad aplaksty\u010diau pami\u0161k\u0117s kelius.
Dav\u0117 Dievas k\u016bn\u0105, dav\u0117 ir jausmus,
Dav\u0117 man suprasti kas yra brangus;
Dav\u0117 Dievas meil\u0119, didel\u0119 labai,
Kad draugams dalin\u010diau j\u0105 aps\u010diai.
Dav\u0117 mano sielai dovan\u0105 tik\u0117ti
Ir kaskart tik\u0117jimu did\u0117ti.
Dav\u0117 man suprasti d\u0117l ko \u017eem\u0117j gyvenu
Ir link Dievo leido eiti pama\u017eu.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Viktorija Gudaityt\u0117)<\/p>\n\n\n\n
Danguje matau skrajojan\u010dius pauk\u0161\u010dius,
A\u010di\u016b Tau u\u017e t\u0105 dangaus \u017eydryn\u0119,
Kurioje ir debes\u0173 daug prisipyn\u0119,
A\u010di\u016b Tau, kad leidi tai matyti,
Kad vir\u0161\u016bn\u0117s med\u017ei\u0173 nuo rasos la\u0161eli\u0173 \u0161vyti.
A\u010di\u016b Tau u\u017e laim\u0119, kuri\u0105 duodi Tu,
Kad ir pauk\u0161\u010diai \u0161oka danguje ratu,
A\u010di\u016b Tau, Dievuli, — \u0161irdimi tariu, —
Kad galiu matyti, k\u0105 suk\u016brei Tu\u2026<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n
(Vitalijus)<\/p>\n\n\n\n\n
\u017di\u016br\u0117dami \u012f Juozapo gyvenim\u0105, galime pamatyti daug pana\u0161um\u0173 su Kristaus gyvenimu \u017eem\u0117je. Daug i\u0161tv\u0117r\u0119s, Juozapas i\u0161liko paklusnus ir i\u0161tikimas Vie\u0161pa\u010diui. Juozapas buvo tarsi pirmavaizdis ar gyva prana\u0161yst\u0117, ateisian\u010dio tikrojo Mesijo, kuris ateityje i\u0161gelb\u0117s ne tik laikin\u0105 \u017emoni\u0173 k\u016bn\u0105 nuo bado, bet ir am\u017einas \u017emoni\u0173 sielas.
Mes matome, kad Juozapui \u017eengiant \u012f ne\u017eini\u0105, d\u0117ka visi\u0161ko paklusnumo Dievui, per j\u012f buvo i\u0161gelb\u0117ta visa \u017emonija, kaip para\u0161yta:
\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 visas pasaulis \u0117jo pas Juozap\u0105 \u012f Egipt\u0105 pirkti gr\u016bd\u0173, nes badas sl\u0117g\u0117 vis\u0105 pasaul\u012f.\u201c Prad\u017eios 41:57<\/a>.<\/strong>
Taip, kadaise per Juozapo paklusnum\u0105 i\u0161gelb\u0117j\u0119s \u017emoni\u0173 nykstant\u012f k\u016bn\u0105, Dievas per tobul\u0105 J\u0117zaus auk\u0105 panor\u0117jo i\u0161gelb\u0117ti \u017emonijos sielas, nor\u0117damas suteikti kiekvienam \u017emogui am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n<\/blockquote>\n\n\n\n
Tyla, migla, a\u0161aros ar d\u017eiaugsmas?
Sumai\u0161tis, \u0161viesa ar skausmas?
Netik\u0117ta Dievo dovana
Ar likimo i\u0161tikta apgaul\u0117?
Mano nuod\u0117mi\u0173 gausa juos atved\u0117 kankint mane,
Ar teisingumas,- tur\u012fs \u012fvykti per mane?
Kokia beb\u016bt\u0173 \u0161i tiesa, tokia Auk\u0161\u010diausiojo valia,
Jog mano broliai yra \u010dia \u2013 \u0161lovingam Egipte!
Ir neju\u010dia, s\u016bri a\u0161ar\u0173 banga
Prisiminimams leid\u017eia plaukti palengva,
Kur Kanaanas, t\u0117vo ganykla.
Atsiveria jaunyst\u0117 pamir\u0161ta,
Praleista mano t\u0117vo namuose.
Vaikyst\u0117, mylinti mama,
\u017daidimai, aukuras kalne,
Laukai ir m\u016bs\u0173 stovykla,
\u0160okiai viename rate.
Gyvuliai, vergai, tarnai,
Duona u\u017es\u0117ti laukai,
Avin\u0117li\u0173 skleid\u017eiami garsai,
B\u0117giojan\u010di\u0173 vaik\u0173 riksmai.
T\u0117vo r\u016bpestis, malda.
Ne\u0161am\u0173 auk\u0173 gausa.
Viskas tam, kad \u0161i \u017eini\u0105
\u012esi\u0161aknyt\u0173 mumyse.
Gauta nuo t\u0117vo dovana,
\u0160ilkas, purpuras, ploniausia med\u017eiaga,
Be progos, —
Vaivoryk\u0161te da\u017eyta apranga.
Keisti sapnai tada atrod\u0117,
Kad lenki\u0105s man ir broliai, ir t\u0117vai,
Kad \u017evaig\u017ed\u0117s, saul\u0117 ir m\u0117nulis
Parklupo prie\u0161 mane \u017eemai.
Tur\u0117jo t\u0117vas daug vaik\u0173,
Senatv\u0117s vaikas jo esu.
Lemtinga buvo \u0161i klaida,
Papasakoti broliams sapn\u0105 t\u0105.
Tebus prakeikta ta diena,
Kai midjanie\u010diams pardav\u0117 mane.
II
Jau pamir\u0161\u0119s j\u0173 kelius, a\u0161 trumpam tapau ramus,
Bet Dievas i\u0161tikimas bus,
Jis atvers \u017emogaus kelius,
Ir teisusis nepra\u017eus.
J\u016bs \u0161nipai, \u017evalgai, pl\u0117\u0161ikai!
Kas jus atved\u0117 \u010dionai?
Ar ne kra\u0161to silpn\u0173 viet\u0173
Ie\u0161kote j\u016bs atid\u017eiai?
Broliai? Duonos? J\u016bs\u0173 t\u0117vas?
Visi vieno j\u016bs vaikai?
O jauniausias, sakot, liko?
Kadangi vietos nebeliko?
Na, ar esate dori,
Paai\u0161k\u0117s tik ateity.
O kol kas sargyba jus
Palyd\u0117s \u012f j\u0173 namus.
Kaip vakar buvo ta diena,
Kai broliai i\u0161dav\u0117 mane.
Savi, pavydo apimti,
Sidabrui \u017evangant,
Gin\u010d\u0173 lydimi,
Gyv\u016bno krauju sutepti,
\u012e apdar\u0105 supyl\u0117 j\u012f.
Ta\u010diau \u0161venta Dievo ranka,
Ji nepaliko niekada.
Jo gerumas, apsauga,
B\u016bdavo visad \u0161alia.
Radau malon\u0119 \u0161eimininko akyse,
Tarnaujant Potifaro namuose.
Nebuvo ten didesnio u\u017e mane,
Vald\u017eia man prievaizdo duota.
Ir sek\u0117si man visame,
K\u0105 tik dariau:
Sand\u0117liuose ar laukuose,
Ar patik\u0117tame turte.
Prad\u0117jau jau pamir\u0161t save,
Maniau tai atlygis yra,
Nauja gyvenimo prad\u017eia,
Kai jau palaidota kan\u010dia
Ir neteisyb\u0117 pamir\u0161ta.
Deja, tai buvo tik prad\u017eia.
Nes moteris ta palaida
U\u017esigeid\u0117 man\u0119s slap\u010dia
Lyg ta gyvat\u0117 prakeikta,
Kasdien\u0105 persekiot mane,
Suman\u0117 geismo pagrobta.
Kokia i\u0161 to b\u016bt\u0173 nauda,
Kai visa pavesta yra
Man \u0161eimininko namuose?
Tik ne gra\u017eioji jo \u017emona,
Ji Potifaro \u0161irdyje.
Apsaugok, Dieve, Tu mane.
Nesuviliojusi pirma,
Nepaker\u0117jusi aistra,
Ji pasielg\u0117 su klasta:
U\u017eklupusi kambaryje,
Ji \u012fsikibo \u012f mane.
Ta\u010diau palik\u0119s r\u016bb\u0105 t\u0105,
A\u0161 b\u0117gau…
Apsidairiau tik tai lauke,
Kad pasilik\u0119s jis pas j\u0105.
III
Kod\u0117l? U\u017e k\u0105? D\u0117l ko? Ir kam?
O atsakyki man kvailam!
Kad nusileistum bent trumpam,
Kad nebelikti man nuogam
\u0160itam kal\u0117jime purvinam.
Kokia i\u0161 viso to nauda,
Jog Tu palaiminai mane,
Nuo dulki\u0173 apvalei tiesa,
\u012e purv\u0105 nublo\u0161kei staiga?
Malda — \u0161tai ta tikra kova,
Kai kaulus grau\u017eia ne\u017einia,
Tamsoj, u\u017e grot\u0173, po \u017eeme,
Kur mintis perskrod\u017eia slap\u010dia,
Kad ateitis tavo baigta.
Staiga…,
\u0160viesa u\u017esideg\u0117 tamsiam narve.
Ar man vaidenas, a\u0161 sapne?
\u010cia Tu, kuris buvai kalne,
Kai t\u0117vas gr\u016bm\u0117si ryte.
Sulau\u017eei \u0161laun\u012f Jam lazda,
Nes nepaleido Jis lengva,
Kol Jo i\u0161tro\u0161kusi siela,
Tavo pa\u017eado duota,
Palaimos tapo sklidina.
\u0160aukiaus.., ir i\u0161girdai mane,
Atsiliepei \u0161velniam balse:
\u201eTu nebeliksi \u0161iam kape,
Nes tokia mano valia.
A\u0161 prikelsiu greit tave,
Tau u\u017eduotis yra kita.
Dar neilga valanda,
Ir panaudosiu a\u0161 tave
\u0160ito plano dalyje,
Kad visa mano tauta,
Sunkaus bado i\u0161tikta,
Nepra\u017e\u016bt\u0173 j\u0173 kra\u0161te,
Bet atrast\u0173 duon\u0105 \u010dia.
Mano priesaika gyva,
Dar Abraomui ji duota.
Ir nors \u0161alis \u0161i svetima,
A\u0161 palaiminsiu ir j\u0105\u201c.
IV
Ar pasvajo\u010diau a\u0161 kada,
Kad faraonas prie\u0161 mane,
O a\u0161 de\u0161inioji jo ranka?
Visa vald\u017eia man suteikta,
Pasaulis lenkias prie\u0161 mane!
Malon\u0117s, Vie\u0161patie, pilna,
Yra dosni tavo ranka,
Ant savo tarno u\u017ed\u0117ta.
Buvau anglis \u2013 u\u017egesusiam lau\u017ee,
Sausa \u0161aknis \u2013 numesta kelyje,
Jauniausias savo \u0161eimoje,
Bet \u012fsikib\u0119s \u012f Tave.
I\u0161auk\u0161tins \u017emog\u0173 Dievas t\u0105,
Kuriuo g\u0117r\u0117sis Jo ranka.
\u0160lovingas savo darbuose,
Priimti vertas Jis yra,
Galyb\u0119, gyri\u0173, pagarb\u0105.
V
Taigi, broliai, taip yra,
Kad \u0161venta Dievo valia
Buvo panaudot mane
Faraono sapnuose.
Ir menka j\u016bs\u0173 dalia,
A\u0161 matau, kad atgaila
Jus kankino visada.
Dievas atved\u0117 jus \u010dia,
Kad nukrist\u0173 jums na\u0161ta,
Ir u\u017egyt\u0173 man \u017eaizda.
O dabar paskub\u0117kite,
Ir mano sen\u0105 t\u0117v\u0105 \u012fsp\u0117kite,
Kad kadaise jo mir\u0119s s\u016bnus,
Prisik\u0117l\u0119s, ir valdo visus.
Ve\u017eimai jau yra paruo\u0161ti,
Kelkit\u0117s \u010dia,- sot\u016bs b\u016bsit visi.
Ir kai eisite drauge,
Nesibarkit kelyje!
VI
O dabar,
Tepakyla mano malda,
Tai \u0161irdies manos pad\u0117ka,
Kad Tavo \u012frankiu tapau,
Tavo valiai paklusau.
Did\u012f dalyk\u0105 man padarei,
Nuolankum\u0105 \u0161irdy auginai,
Kaip dar kitaip pasakyt,
Juk tam, kad stebuklus matyt
\u017dmog\u0173 kiekvien\u0105 turi i\u0161bandyt.
Ir kai i\u0161 m\u016bs\u0173 kils taut\u0105
Kaip \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 dangaus skliaute
Tu i\u0161veski mus i\u0161 \u010dia
Nepaliki Egipte,
Pagonyb\u0117s \u0161alyje.
O laiko pilnatvei at\u0117jus,
Jok\u016bbo \u017evaig\u017edei su\u017eib\u0117jus,
Ne tik dangus, bet ir tauta
Palenkt\u0173 kelius prie\u0161 Tave.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n